Tai nenusakomo grožio merginos, dažniausiai nuogos, su žuvies uodega vietoj kojų, ilgais gintaro spalvos plaukais, papuoštais karūnomis arba gėlių vainikais.
Jos yra jūros vandenų ir žuvų sergėtojos, pakerinčios savo grožiu ir dainavimu.
Undinės aršios jaunų, gražių žvejų priešės. Kai tik pamatydavo ant kranto kokį jaunuolį žuvis traukiant, tuoj savo stebuklingais dainavimais ir kerais vilioti juos imdavo. Taip aniems galvas apsukdavusios, kad šie, apsvaigę iš meilės, sutikdavo į vandenų dugną su jomis nusileisti, o ten undinės savo glėbyje juos ir pasmaugdavo.
Undinėms kas metai aukodavo po vieną iš visų rūšių žuvų, sugautų jūroje, ir prašydavo nekenkti jauniems žvejams.
