Tai tvirtas, pagyvenęs vyras ilgais plaukais, ruda barzda, su liepsnojančiu vainiku ant galvos, raudonu apsiaustu. Už juostos styro užkištas akmeninis kirvukas, o rankose – geležinis lankas su švytinčia žaibo strėle.
Energingas, nekantrus, bet teisingas. Nusikaltusiems nedovanojantis.
Bardamasis Perkūnas griaudi ir žaibuoja. Tuomet važiuoja su ratais per dangų ir laido degančias strėles, o kartais mėto kirvukus į žemę. Taip gali ir namus sudeginti, ir gyvulius nutrenkti.
Retkarčiais nužengia dievaitis iš dangaus į žemę, kad sužinotų, kaip žmonės gyvena.
Perkūnas globoja žmogų, rūpinasi, kaip jam sekasi žemėj gyventi.
Pavasarį griausmais pažadina žemę ir gyvybę.
Sausros metu gali išrausti duobes ir pripildyti jas vandens.
