Bubilas

Medaus ir bičių patinėlių tranų dievas, dar tapatinamas su Ragučiu – raugo, rūgimo dievu.

Deivės Austėjos vyras.

Nedidelio ūgio, storulis vyras raudonais žandais su midaus rageliais ir medaus statinaite.

Apsirengęs baltais lininiais marškiniais.

Visiškai priešingas darbščiajai deivei Austėjai.

Bubilas tingus smaguriautojas ir lėbautojas*.

 

*Lėbautojas – kuris puotautoja, ūžauja, nuolat kelia vaišes, tinginiauja.

Prižiūri, kad bitės gerai spiestųsi, kad tranai medaus iš avilių neišvalgytų.

Tranus prižiūri, o pats tuo tarpu įlindęs į avilį  medų laižo ir saiko nejaučia.

Bubilas atsakingas ir už medaus gėrimą midų**. Vis tikrina, ar jau gerai midus įrūgęs,  ir lėbauja per dienas jo  prisiragavęs.

 

 

**Midus – senovės lietuvių gaminamas alkoholinis gėrimas iš medaus, vandens ir prieskoninių žolelių.

Midų senovėje aukodavo dievams.

Senovėje bitininkai Bubilą garbindavo susėdę prie krosnies. Vyriausias bitininkas laikydavęs  indą  šviežio medaus. Kai maldos jau būdavo sukalbėtos,  sušukęs trenkdavo tą indą į krosnį, kad subyrėtų į šipulius, ir tuomet jau prašydavo, kad bitės gerai spiestų, kad medaus daug suneštų.